užkurti

1 užkùrti, ùžkuria, užkū́rė 1. tr. K uždegti, įžiebti ugnį: Ažudegu, ažukuriu SD262. Užkùrk pečių, t. y. užmesk, pridėk medžių daugiau J. Užkūrė keletą laužų A.Vien. Kiaulių neganei, kad ugnies nemoki užkurti J.Jabl. Kalnavertis … užkūrė ugnį BsMtII139. Bet idant matušė nepamatytų, sulipo ant šieno ir užkūrė pypkas savo M.Valanč. Gal jau reikia katilas užkurt? Sb. Mano miela prietelka, užkurk žiburėlį! LMD(Kp). Ar užkū́rei (užkaitei) bulves? Ds. | prk.: Saulė užkūrė krūtinę šaltą S.Nėr. | refl. tr.: Užsikū́ręs šeimininkas kūrena pečių Žsl. Šeimininkas užsikūrė pypkę Žem. Aš pypkelę užsikūriau, pas Maušiuką atsidūriau LTR(Pn). 2. tr. padegti: Pastebėjęs šią naktį papušynėj ugnį, iš karto maniau, bene bus kas pušyną užkūręs I.Simon. Ne tik mano, činkšt ir jo trobas ažkū́rė Sld. O ir užkūrė sausą liepelę iš pašaknėlių VoL433. Lėkiau kaip peklą užkū́ręs (labai smarkiai) Dbk. 3. tr. prk. sujaudinti, uždegti, paveikti: Pyktis užkūrė vyrą rš. Vienas žodis visus taip užkūrė, kad vos nekilo muštynės Ds. ^ Anas kai pradeda pasakot, tai visą pirkią užkuria juoku (priverčia juoktis, prajuokina) Ml. | refl.: Petronės akys buvo užsikūrusios pykčiu, tačiau tuoj ir vėl pasruvo ašaromis J.Marc. Kad užsikū́rė, kad pradėjo bartis! Dgl. Kai tik pasakiau, tai jis ir užsikūrė kap ugnis (supyko) Lš. Nėra už ką, o užsikuria kap žiežurba (supyksta) Kb. Ko tu čia tep užsikū́rei (įsikarščiavai) kap žėžė! Lp. 4. refl. prk. parausti, užkaisti: Lūpos mėlynos, veidai užsikūrė Lp. Jono akys išsiplėtė, ir jo veidai užsikūrė rš. Mergaitė užsikūrė iš sarmatos Rod. Kai susigėdau, veidas užsikū́rė Dkšt. 5. tr. apimti ligai, karščiui; uždegti: Ir galvą užkūrė (karštis apėmė) Lp. | refl.: Kad užsikū́rė akis, kad ėmė skaudėti P.Aviž(Prnv). Traškanos gleivingos, užsikūrusiais atvejais gausios P.Aviž. Antriniai iritai užsikuria iš kitų akies ligų P.Aviž. Užsikū́rus galva karščiu, net dega Ds. 6. tr. sukelti: Priešas įsibrovė ir užkūrė karą rš. Ir kas užkūrė tą ugninį viesulą? rš. | Mikrobai užkuria katarinį gleivinės uždegimą P.Aviž. 7. tr. prispirti, užpulti, į nagą paimti, pareikalauti: Kai užkūrėme, tai per 24 valandas ne tik pats išsikraustė, bet ir savo šeimyną išgabeno A.Vien. Užkūrė laumę, kad atvestų Mildutę BsPII227. Kai užkùrsiu, ana tuoj man skolą grąžins Ds. Užkùrk, tegul pinigus jis tau atiduoda, galgi dovanosi jam! Užp. Kai užkū́riau gerai, tai tuoj atsirado ir pinigai, ir šaukštai Ob. Kai užkū́rė, tuoj prisipažino Pnm. Kad užkū́rė jį vytis, tai net dulkės rūko Nč. Užkū́rė surast žirkles Kp. Kas čia užkū́rė važiuot? Lp. Kai užkū́rė mañ bobos, kadgi aš jas atsginč[iau] Ktk. Darbai užùkuria (spiria, ragina) Pl. | refl.: Ko užsikūrei, šelmi berneli, ant manęs vargdienėlės? KlvD258. Bet užsikūriau laukti ir teisybę prieiti rš. 8. tr. N užstatyti trobesio viršų. 9. intr. užduoti: Su kureliu užkūrė, t. y. uždavė J. 10. intr. smarkiai užbėgti: Pagužom užkūrė ant kalno Jnšk. Katinas užkū́rė ant aukšto Rm. 11. tr. psn. vesti (žmoną): O jei vyrui anam nepatinka užkurti savo svainę, tada turi svainė jo eiti po vartų vyresniųjų BB5Moz25,7.

◊ ùgnį (×pẽklą) užkùrti barnius, vaidus sukelti: Tik įkelia koją į vidų, ir ùžkuria ùgnį Jnšk. Užkū́rei pẽklą atejęs, reikė čia tau pradėt Ut.

pir̃tį (dū́lį, vántą) užkùrti paimti į nagą, išbarti ar išperti: Aš tai mergiotei noriu tokią pirtį užkurti, kad jai akys paraudonuotų rš. Aš jum kap užkursiu pirtį visiem, tai tuoj išdulkėsit! Vv. Užkū́riau jai pir̃tį Alk, Rdm. Kai užkur̃s gaspadinė dū́lį, eisit rūkdami Krn. Ūžkit ūžkit, bet kai užkur̃s tėvas vántą, tai bus! Alk. Jis jiem užkur̃s vántą Lp.

\ kurti; antkurti; apkurti; atkurti; įkurti; iškurti; nukurti; pakurti; parkurti; perkurti; prakurti; prikurti; razkurti; sukurti; užkurti